šmikšterti

šmìkšterti, -ia (-na Nmn, -i), -ėjo intr. 1. žr. šmikštelėti 1: Nesigailėk ardamas šmìkštert arkliui botagu per šoną Nč. Botagas yr, šmìkšteri, tadu žino, kad gaus [ariami jaučiai] Dg. 2. greitai nuvažiuoti: Truks čia anas an rovero (dviračio) šmìkštert porą verstų! Arm. Šmìkšterėjo pro šalį Kls. 3. čiuptelėti, gribštelėti: Pereitąnakt šmìkšterėj[o] gerai vyrukai per obuolius Nmn. 4. trumpai, bet smarkiai nulyti: Vakar tai šmìkšterėj[o] lietus Alv.